Jonius Artojas, Ūkininkų skyriaus apžvalgininkas
Pastaruosius dvejus metus Lietuvos ūkininkai susiduria su tikra azoto dilema. Viena vertus, be tinkamo tręšimo neįmanoma užtikrinti konkurencingo derlingumo. Kita vertus, drastiškai išaugusios trąšų kainos, Žaliojo kurso spaudimas bei klimato kaitos sukelti iššūkiai verčia iš esmės persvarstyti įprastas tręšimo strategijas. Kalbėjausi su pažangiais ūkininkais, mokslininkais ir trąšų rinkos ekspertais apie tai, kaip šiandien protingai spręsti azoto tręšimo klausimus.
Rinkos realijos: kodėl trąšų kainos šovė į kosmosą?
2021-2022 metų azoto trąšų kainų šuolis buvo precedento neturintis reiškinys. Amonio nitrato ir karbamido kainos kai kuriais momentais viršijo 1000 eurų už toną – tai beveik trigubai daugiau nei įprastas lygis. Nors dabar situacija šiek tiek stabilizavosi, kainos išlieka aukštesnės nei istorinis vidurkis.
„Dujų kainų šuolis, logistikos trikdžiai, geopolitiniai įvykiai – viskas susidėjo į vieną katastrofišką derinį,” – paaiškina vienas rinkos analitikų. Rusija, Baltarusija ir Kinija – svarbios trąšų eksportuotojos – įvedė eksporto apribojimus, siekdamos užtikrinti vidaus rinkos poreikius, o tai dar labiau paaštino situaciją pasaulinėje rinkoje.
Dauguma ekspertų sutinka, kad ekstremalių kainų šuolių rizika išlieka ir ateityje. Nestabili geopolitinė situacija, energetikos sektoriaus transformacija ir prekybos apribojimai gali bet kada vėl išbalansuoti rinką. Ūkininkams tai reiškia vieną – būtina ieškoti būdų, kaip maksimaliai efektyviai išnaudoti kiekvieną azoto kilogramą.
Ūkininkų liudijimai: adaptacija naujomis sąlygomis
Marijampolės rajone ūkininkaujantis Gintaras (530 ha) pasakoja, kad per pastaruosius dvejus metus iš esmės peržiūrėjo savo tręšimo strategiją: „Anksčiau naudodavau paprastą amonio nitrą ir negalvodavau. Dabar kiekvienas sprendimas apskaičiuotas – kiek, kada, kokia forma. Investavau į N-sensorių, pradėjau naudoti stabilizuotas trąšas, ir, nepaisant aukštų kainų, pelningumas nenukentėjo.”
Panašią istoriją pasakoja ir Joniškio rajono ūkininkas Marius: „Sumažinau bendrą azoto normą 15%, bet pradėjau naudoti kokybiškesnes trąšos augalams. Rezultatas – derlius toks pat, o išlaidos mažesnės. Pasirodo, anksčiau didelę dalį trąšų tiesiog išmesdavau į balą.”
Tokių istorijų girdėti vis daugiau. Ūkininkai priversti eksperimentuoti, matuoti rezultatus ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Ir nors šis procesas nėra lengvas, jis duoda teigiamų rezultatų.
Mokslo įžvalgos: efektyvesnio azoto panaudojimo keliai
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai akcentuoja, kad vidutiniškai mūsų šalies ūkiuose augalai įsisavina tik apie 40-45% jiems skirto azoto. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė investicijų į brangias trąšas tiesiog nepasiekia tikslo.
Mokslininkai išskiria keletą pagrindinių veiksnių, lemiančių geresnį azoto įsisavinimą:
Dirvožemio sveikatos faktorius. „Sveikame dirvožemyje su pakankamu organinės medžiagos kiekiu ir aktyvia mikrobiologine veikla azotas efektyviau išlieka prieinamoje formoje ir geriau pasisavinamas augalų,” – paaiškina dirvotyros ekspertai. Praktiškai tai reiškia, kad investicijos į kalkinimą, organinės medžiagos kaupimą ir tarpinių pasėlių auginimą gali gerokai padidinti azoto efektyvumą.
Balansuota mityba. „Augalų mityboje veikia ‘minimalaus faktoriaus dėsnis’ – jei trūksta bent vieno elemento, kitų įsisavinimas pablogėja,” – primena mokslininkai. Ypač svarbus sieros, magnio ir mikroelementų balansas. Tyrimai rodo, kad subalansuota mityba gali padidinti azoto įsisavinimą 15-25%.
Tręšimo laikas ir forma. „Skirtingose vystymosi fazėse augalams reikia skirtingo kiekio ir formos azoto,” – pabrėžia fiziologai. Ankstyvuosiuose augimo tarpsniuose efektyvesnės nitratinės formos, vėliau – amidinės ir amoninės. Labai svarbu tręšimo laiką suderinti su augalų poreikiais ir oro sąlygomis.
Technologinis proveržis: naujos kartos azoto trąšos augalams
Trąšų gamintojai reaguoja į besikeičiančią situaciją, siūlydami inovatyvius produktus. Naujausios kartos azoto trąšos pasižymi keliomis esminėmis savybėmis:
Stabilizavimo technologijos. Į trąšas įterpiami specialūs inhibitoriai, kurie lėtina azoto transformacijos procesus dirvožemyje. „Ureazės inhibitoriai sumažina amoniako garavimą, o nitrifikacijos inhibitoriai lėtina amonio jonų virtimą nitratais, taip sumažindami išplovimą,” – paaiškina agrochemikai. Tyrimai rodo, kad tokie priedai gali padidinti azoto efektyvumą 15-30%.
Kompleksinė sudėtis. Šiuolaikinės azoto trąšos papildomos kitais makro- ir mikroelementais, kurie veikia sinergetiškai. Ypač svarbi siera, kuri ne tik pati dalyvauja baltymų sintezėje, bet ir pagerina azoto pasisavinimą. Taip pat svarbūs magnis, cinkas, boras ir kiti mikroelementai.
Biologiniai aktyvatoriai. Naujausi produktai papildomi biologiniais komponentais – humuso ekstraktais, augalų ekstraktais, aminorūgštimis ar netgi naudingomis bakterijomis. Šie priedai stimuliuoja dirvožemio mikrobiologinę veiklą ir pagerina maisto medžiagų prieinamumą.
Fizinės savybės. Tobulinamos trąšų fizinės savybės – granuliometrinė sudėtis, tirpumas, atsparumas aplinkos veiksniams. Tai užtikrina tolygesnį pasiskirstymą dirvožemyje ir geresnį prieinamumą augalams.
Ekonominis skaičiavimas: ar verta mokėti daugiau?
Ūkininkai dažnai abejoja, ar verta mokėti daugiau už pažangias azoto trąšas. Atsakymas slypi ne tik kainoje, bet ir bendrame ekonominiame efekte.
Atlikime paprastą skaičiavimą. Tarkime, žieminiams kviečiams tradiciškai naudojame 200 kg/ha azoto norma, naudojant įprastą amonio nitrą (kaina apie 500 EUR/t, azoto kiekis 34%). Bendros išlaidos azotui – apie 294 EUR/ha.
Naudojant pažangias stabilizuotas trąšas (kaina apie 700 EUR/t, azoto kiekis 30%), bet sumažinus normą iki 160 kg/ha dėl geresnio efektyvumo, išlaidos azotui būtų apie 373 EUR/ha.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad įprastos trąšos ekonomiškesnės. Tačiau įvertinkime ir derliaus skirtumą. Jei įprastos trąšos duoda 7 t/ha derlių, o pažangios – 7,5 t/ha (dėl tolygesnio augalų aprūpinimo azotu ir kitais elementais), papildomas 0,5 t/ha derlius prie 220 EUR/t grūdų kainos generuoja 110 EUR/ha papildomų pajamų.
Taigi, nors išlaidos trąšoms didesnės 79 EUR/ha, papildomos pajamos (110 EUR/ha) su kaupu jas kompensuoja. O jei įvertintume dar ir kokybinių rodiklių pagerėjimą (pvz., baltymų kiekio padidėjimą), aplinkosauginę naudą ir darbo laiko ekonomiją dėl mažesnio tręšimų skaičiaus, pažangių trąšų pranašumas taptų dar akivaizdesnis.
Klimato kaitos iššūkis: kaip tręšti nenuspėjamomis sąlygomis?
Klimato kaita ženkliai keičia ūkininkavimo sąlygas Lietuvoje. Pavasariai tampa ankstyvi, bet neretai juos keičia vėlyvos šalnos. Vasaros – karštesnės, su dažnesnėmis sausromis ir liūtimis. Rudenys – ilgesni ir drėgnesni. Visa tai kelia naujų iššūkių planuojant tręšimą.
„Klimato pokyčiai reikalauja lankstumo ir rizikos valdymo strategijų,” – teigia klimato ekspertai. Pateikiamos šios rekomendacijos:
Dalinti azoto normą į daugiau dalių. Vietoj tradicinio dviejų ar trijų tręšimų, verta pereiti prie keturių ar net penkių, bet mažesnėmis normomis. Tai sumažina riziką, kad dideli azoto kiekiai bus prarasti po liūčių ar sausrų.
Naudoti lapų tręšimą kaip avarinę priemonę. Esant nepalankioms sąlygoms dirvožemyje, tręšimas per lapus gali būti efektyvus būdas aprūpinti augalus azotu kritiniais momentais.
Derinti skirtingas azoto formas. Klimato nepastovumo sąlygomis verta naudoti trąšas su skirtingomis azoto formomis, užtikrinant, kad bent dalis azoto bus prieinama bet kokiomis sąlygomis.
Įvertinti drėgmės režimą. Tręšimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio drėgmės. Sausringomis sąlygomis verta rinktis mažiau nuo drėgmės priklausomas trąšų formas arba atidėti tręšimą iki palankesnių sąlygų.
Žaliasis kursas: nauji reikalavimai ir galimybės
Europos žaliasis kursas kelia ambicingus tikslus žemės ūkiui – iki 2030 m. sumažinti trąšų naudojimą 20% ir azoto nuostolius 50%. Tai kelia nerimą ūkininkams, tačiau ekspertai įžvelgia ir galimybių.
„Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas nebūtinai reiškia derliaus sumažėjimą,” – pabrėžia politikos ekspertai. „Tai veikiau paskata efektyviau naudoti išteklius.”
Praktinės rekomendacijos ūkininkams ruošiantis Žaliojo kurso įgyvendinimui:
Investuoti į tikslųjį ūkininkavimą. GPS navigacija, N-sensoriai, dronai ir kitos technologijos leidžia tiksliai dozuoti trąšas pagal faktinį poreikį konkrečioje lauko vietoje.
Didinti organinės medžiagos kiekį dirvožemyje. Gyvulininkystės ūkiuose – optimaliai išnaudoti mėšlą. Augalininkystės ūkiuose – auginti tarpinius pasėlius, taikyti sėjomainą su daugiametėmis žolėmis, įterpti šiaudus.
Integruoti ankštinius augalus. Ankštiniai augalai fiksuoja atmosferos azotą ir gali ženkliai sumažinti mineralinių trąšų poreikį. Verta į sėjomainą įtraukti pupas, žirnius, lubinus, liucerną ar dobilus.
Rinktis sertifikuotas aplinkai draugiškas trąšas. Vis daugiau gamintojų siūlo produktus, kurie turi mažesnį anglies pėdsaką ir užtikrina efektyvesnį maisto medžiagų panaudojimą.
Praktiniai patarimai artimiausiam sezonui
Baigiant apžvalgą, pateikiame keletą praktinių patarimų, aktualių ruošiantis ateinančiam ūkininkavimo sezonui:
Atlikite dirvožemio analizę. Ne tik standartinę NPK ir pH analizę, bet ir išplėstinę, įtraukiant mikroelementus, organinės medžiagos kiekį ir biologinio aktyvumo rodiklius. Tai leis tiksliau planuoti tręšimą ir didinti jo efektyvumą.
Peržiūrėkite sėjomainą. Įtraukite augalus, kurie efektyviai išnaudoja dirvožemyje likusį azotą (pvz., rapsus) arba patys jį fiksuoja (ankštinius). Tinkamai sudaryta sėjomaina gali sumažinti azoto poreikį 20-30%.
Sekite orų prognozes. Tręšimo laiką derinkite su numatomais krituliais – nedidelis lietus (5-15 mm) po tręšimo padės azotui pasiskirstyti dirvožemyje, tačiau stiprios liūtys gali sukelti išplovimą.
Išbandykite skirtingas trąša. Palikite kontrolinius ruožus ir palyginkite skirtingų produktų efektyvumą savo lauko sąlygomis. Tai padės priimti duomenimis pagrįstus sprendimus ateityje.
Įvertinkite azoto balansą ūkio mastu. Suskaičiuokite, kiek azoto įvedama į ūkį su trąšomis ir pašarais, ir kiek išvežama su produkcija. Didelis teigiamas balansas rodo potencialias azoto nuostolių vietas.
Konsultuokitės su specialistais. Agronomai, dirvožemio specialistai ir trąšų gamintojų konsultantai gali pateikti vertingų patarimų, pritaikytų konkrečiai jūsų situacijai.
Išvada: protingas taupymas vietoj aklo karpymo
Azoto dilema neturi paprastų sprendimų. Tačiau viena aišku – ateitis priklauso tiems ūkininkams, kurie sugeba protingai optimizuoti azoto naudojimą, o ne tiems, kurie tiesiog mažina trąšų kiekį, rizikuodami prarasti derlių ir dirvožemio derlingumą.
Investicijos į dirvožemio sveikatos gerinimą ir tiksliojo ūkininkavimo technologijas tampa ne prabanga, o būtinybe. Šios investicijos grįžta ne tik tiesioginiu derliaus padidėjimu, bet ir didesniu atsparumu ekstremalioms oro sąlygoms, mažesne priklausomybe nuo kainų svyravimų ir geresniu pasirengimu ateities reguliavimo pokyčiams.
Galiausiai, efektyvus tręšimas yra ne tik ekonominis, bet ir etinis klausimas. Kiekvienas kilogramas azoto, kuris nepasiekia augalų, tampa tarša mūsų vandens telkiniuose ir atmosferoje. Investuodami į efektyvesnes tręšimo praktikas, ūkininkai ne tik didina savo ūkių pelningumą, bet ir prisideda prie švaresnės aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.
