Dar prieš dešimt metų auksas Lietuvoje buvo suvokiamas kaip juvelyrika arba kaip kažkas, ką perka turtingi žmonės Šveicarijoje. Apie fizinį auksą kaip investicinę priemonę kalbėjo nedaugelis, o aukso fondai buvo egzotika. Per pastarąjį dešimtmetį situacija pasikeitė iš esmės – ir tai lėmė ne vienas veiksnys, o jų visuma.
Kas paskatino pokytį
Pirmasis postūmis buvo pandemija. Kai pasaulis sustojo, o akcijų rinkos per kelias savaites prarado dešimtis procentų, žmonės pirmą kartą realiai pajuto, ką reiškia finansinis neapibrėžtumas. Tie, kurie turėjo aukso savo portfelyje, matė, kad jo vertė laikėsi arba net kilo, kai viskas aplinkui krito.
Antrasis postūmis – infliacija. Kai kainos parduotuvėse pradėjo augti akivaizdžiai, o banko indėlių palūkanos liko žemos, žmonės pradėjo ieškoti alternatyvų. Aukso kaina tuo laikotarpiu nuosekliai kilo, ir tai pritraukė dėmesį net tų, kurie anksčiau apie auksą negalvojo.
Trečiasis veiksnys – informacijos prieinamumas. Socialiniai tinklai, finansų tinklaraščiai, „YouTube” kanalai lietuvių kalba – visa tai padarė finansinį švietimą prieinamesnį. Žmonės pradėjo skaityti, lyginti, skaičiuoti. Ir dalis jų priėjo prie išvados, kad portfelio diversifikacija yra ne prabanga, o būtinybė.
Kaip perka lietuviai
Lietuvos mažieji investuotojai į auksą patenka keliais keliais. Populiariausias – fizinio aukso pirkimas: luiteliai nuo vieno gramo iki vienos uncijos, investicinės monetos. Fizinis auksas patraukia tuos, kurie nori turėti materialų turtą savo rankose – ne skaičių ekrane, o realų metalą, kurį galima laikyti seife ar banko saugykloje.
Kitas kelias – aukso fondai ir biržoje prekiaujami produktai (ETF). Jie patogesni tiems, kurie nori likvidumo ir nenori rūpintis saugojimu. Tačiau Lietuvoje ETF kultūra vis dar mažiau išvystyta nei Vakarų Europoje, todėl fizinis auksas lieka populiariausias pasirinkimas.
Trečias variantas – aukso kaupiamosios programos, kai investuotojas reguliariai perka nedidelius kiekius aukso – tarkim, kas mėnesį už fiksuotą sumą. Tai leidžia vidutinti kainą laikui bėgant ir netinka tik didelių sumų turėtojams.
Klaidos, kurių verta vengti
Kaip ir bet kurioje investicijų srityje, aukso rinkoje pasitaiko klaidų. Dažniausia – pirkimas emocijų pagrindu: kai kainos staigiai šoka, žmonės skuba pirkti „kol dar ne per vėlu”. Tai dažnai reiškia pirkimą piko metu, po kurio seka korekcija.
Antra klaida – per didelė koncentracija. Auksas yra diversifikacijos priemonė, ne visas portfelis. Investuotojas, kuris viską sudeda į auksą, prisiima kitokio pobūdžio, bet vis tiek didelę riziką.
Trečia klaida – nepatikimų pardavėjų pasirinkimas. Fizinio aukso rinkoje svarbu pirkti iš patikimų, skaidrių šaltinių, kurie pateikia sertifikatus ir garantuoja metalo grynumą.
Tendencijos artimiausiai ateičiai
Analitikai vertina, kad mažųjų investuotojų susidomėjimas auksu Lietuvoje ir toliau augs. Tam yra kelios priežastys: augantis finansinis raštingumas, nuolatinis geopolitinis neapibrėžtumas ir struktūriniai infliaciniai veiksniai. Investavimas į auksą pamažu tampa ne nišiniu pasirinkimu, o standartine portfelio dalimi – kaip akcijos ar nekilnojamasis turtas.
Be to, didėja ir paslaugų pasiūla: vis daugiau įmonių Lietuvoje siūlo patogius būdus pirkti, saugoti ir parduoti auksą. Tai mažina barjerus ir daro šią turto klasę prieinamesnę platesniam ratui žmonių.
Baigiamoji mintis
Aukso rinka nėra nei stebuklingas kelias į turtus, nei pasenusi praeities relikvija. Tai turto klasė su tūkstantmečių istorija, kuri atliepia šiuolaikinio pasaulio iššūkius. Ir Lietuva – nors maža savo dydžiu – vis aktyviau dalyvauja šioje rinkoje. Tai sveika tendencija, rodanti, kad žmonės pradeda mąstyti apie savo finansinę ateitį plačiau nei vien banko indėlis.
