Daugvydas Staniūnas – 16 metų jaunuolis iš Panevėžio. Jis mokosi Juozo Miltinio gimnazijoje, tačiau nuo rugsėjo planuoja išvykti į Kauną, kur ruošiasi įgyti renginių ir laisvalaikio paslaugų organizatoriaus profesiją. Vaikinas jau nuo 12 metų aktyviai savanoriauja įvairiuose Panevėžio miesto kultūros ir sporto renginiuose. ,,Visas mano gyvenimas nuo paauglystės užvirė vien savanoriška veikla ir nors dabar jau po truputėlį gaunu ir darbo pasiūlymų, bet savanorystės neapleidžiu ir neketinu apleisti” – sako Daugvydas.
Kaip ir kada susidomėjai savanoriška veikla?
Savanoriška veikla susidomėjau anksti. Naršydamas Facebook platformoje pamačiau skelbimą, kad triatlone reikalingi savanoriai nuo 16 metų. Man kilo klausimas: ,,Kas yra tie savanoriai?“. Mama paaiškino, kad savanorystė yra geras darbas, už kurį nėra gaunamas piniginis atlygis. Tai darai tik savo noru ir kada nori. Tuomet mane labai sudomino mamos pasakymas ir aš išdrįsau paskambinti nurodytu telefonu. Atsiliepė moteris vardu Genutė. Pasisveikinau, prisistačiau. Manęs paklausė kiek man metų ir iškart priminė, kad ieško jaunuolių tik nuo 16 metų. Aš nepasidaviau, prašiau, kad leistų man pabandyti ir moteris sutiko mane priimti. Iki šiol tuo labai džiaugiuosi, o triatlono vadovai vis primena, kad jie atsimena mano pačią pirmą savanorystę, nuo kurios ir prasidėjo mano savanorystės kelias. Už tai liksiu visą gyvenimą dėkingas Genutei, kuri tikėjo manimi ir suteikė tokį šansą.
Ką tau pačiam reiškia savanorystė?
Savanorystė man yra labai svarbi, nes savanoriaudamas sutinku naujų žmonių, gerai praleidžiu laiką, o svarbiausia, kad galiu realizuoti save padėdamas kitiems žmonėms. “Laimingi žmonės, laimingas ir aš” – šypsosi Daugvydas.
Kokioms savarankiškos veiklos organizacijoms priklausai?
Esu ,,Panevėžio Savanoriai“ (neformalios jaunimo grupės) lyderis, JKL organizacijos narys. Taip pat esu Panevėžio futbolo ,,FK Panevėžys“ komandos savanorių vadovas.
Kaip nusprendei tapti „Social breeze“ ambasadoriumi?
,,Social Breeze“ ambasadoriumi nusprendžiau tapti visai netikėtai. Naršydamas Facebook pamačiau žodį ,,ambasadorius”. Tuomet pradėjau skaityti ir aiškintis, kas tai yra. Iš pradžių nesiregistravau, tačiau vakare draugė mane paminėjo komentaruose, kad man čia labai patiktų. Pasakiau sau: ,,Daugvydai, pabandyk“ ir užpildžiau registracijos anketą.
Kaip savanoriauji karantino metu?
Karantino laikotarpiu vykdžiau akciją ,,Paplokime Medikams“. Panevėžio daugiabučių kiemuose pasistatydavau didelę kolonėlę ir paleisdavau muzikos. Kadangi buvau ne vienas, o su draugu, tai kartu su juo dar pūsdavome didžiulius muilo burbulus. Žmonės, esantys daugiabutyje, ,,prikutę“ prie langų, plojo, šoko ir linksminosi namuose..
Kaip manai, kokiu būdu būtų galima įtraukti jaunimą į aktyvias pilietines veiklas dar mokykloje?
Mano nuomone, apie savanorystę ir jos veiklą turėtų būti daugiau kalbama mokyklose. Visų pirma, reikia mokinius supažindinti su tai, ką reiškia savanorystė ir kokia jiems nauda, kai jie savanoriauja. Pasakoti, rodyti filmukus apie gerus darbus. Dar labai svarbu, kad patys mokytojai rodytų pavyzdį – ne tik motyvuotų mokinius, skatintų juos įsitraukti į savanorišką veiklą, bet ir leistų patiems organizuoti renginius, lankytis nevyriausybinėse organizacijoje ir taip įsitraukti į pilietines veiklas.
Kur dar norėtum pabandyti savanoriauti?
Dar norėčiau savanoriauti vaikų darželyje. Šią idėją bandau įgyvendinti ir labai tikiuosi, jog nuo rugsėjo man pavyks pradėti savanorystę norimame darželyje.
Tiek daug savanoriauji, ar lieka laiko laisvalaikiui?
Laisvas laikas ir yra savanorystė, o ir kitom pramogom laiko tikrai lieka. Stengiuosi savanorystei skirti laiko tiek, kiek galiu daugiausiai, bet visada pasilieku laiko pabūti su draugais ir šeima.
Ačiū už pokalbį!