Šildymo sezono metu socialinių tinklų grupėse kas savaitę pasirodo tas pats klausimas – „kiek mokate už šildymą?” Atsakymai svyruoja nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų, ir dažniausiai diskusija baigiasi tuo, kad kiekvienas lieka prie savo nuomonės. Tačiau skaičiai nemėgsta emocijų – jie kalba patys už save.
Pabandėme sudėlioti realų palyginimą, remiantis 120 kvadratinių metrų energinio efektyvumo klasės B namu Lietuvos sąlygomis. Ne teorinius skaičius iš gamintojų brošiūrų, o artimus realybei skaičiavimus, kuriuos galima pritaikyti savo situacijai.
Dujos: žinomas blogis
Gamtinėmis dujomis šildomas namas tokio ploto per sezoną sunaudoja vidutiniškai 12 000–15 000 kWh šiluminės energijos. Esant dabartinei dujų kainai, tai atitinka maždaug 1 400–1 800 eurų per metus. Pridėjus karšto vandens ruošimą – dar 200–350 eurų. Katilo priežiūra, metinė apžiūra, kaminų valymas – dar šimtas kitas. Bendra metinė suma nesunkiai peržengia 2 000 eurų ribą.
Ir čia svarbus momentas – dujų kainos priklauso nuo geopolitinių veiksnių, kurių nei prognozuoti, nei kontroliuoti paprastas žmogus negali.
Kietasis kuras: pigiau, bet kokia kaina
Granulės, malkos, briketai – šie variantai iš pirmo žvilgsnio atrodo ekonomiškesni. Ir formaliai taip yra: metinės kuro sąnaudos tokiam namui gali tilpti į 1 000–1 400 eurų. Tačiau retai kas įskaičiuoja laiką, sugaištą kūrenimui, pelenų valymui, kuro sandėliavimui. Jei jūsų valandinis uždarbis viršija 10 eurų – tas „sutaupymas” pradeda tirpti.
Be to, kietojo kuro katilai reikalauja pastovios priežiūros, kamino sistemos būna brangesnės, o emisijų klausimai tampa vis aktualesni tiek reguliavimo, tiek kaimynų pasitenkinimo prasme.
Oro-vanduo šilumos siurblys: skaičiai, kurie kalba
Dabar pažvelkime į alternatyvą, kuri per pastarąjį dešimtmetį iš nišinio produkto tapo masiniu pasirinkimu. Šilumos siurbliai oras vanduo tam pačiam namui šildyti per sezoną sunaudoja maždaug 3 500–5 000 kWh elektros energijos. Esant vidutinei elektros kainai – tai 600–900 eurų per metus kartu su karštu vandeniu.
Skirtumas akivaizdus jau pirmaisiais metais. Tačiau tikroji vertė atsiskleidžia per penkerius–septynerius metus, kai sutaupyta suma ne tik padengia įrangos kainą, bet ir pradeda generuoti grynąjį „pelną” palyginus su ankstesniu šildymo būdu.
Integruotas boileris: kai mažiau reiškia daugiau
Atskiras klausimas – karšto vandens ruošimas. Tradicinėse sistemose tai papildomas elementas: atskira talpa, atskiras šilumokaitis, papildomi vamzdynai. Kiekvienas jungimo taškas – potenciali vieta nuotėkiui, kiekvienas papildomas įrenginys – papildoma priežiūra.
Šilumos siurbliai oras vanduo su integruotu boileriu eliminuoja šį sudėtingumą. Vienas kompaktiškas blokas atlieka abi funkcijas – šildo patalpas ir ruošia karštą vandenį. Instaliatoriai patvirtina, kad montavimo laikas sutrumpėja vidutiniškai 30–40 procentų, o tai reiškia ir mažesnes darbo sąnaudas.
Praktinis pranašumas jaučiamas ir kasdienėje eksploatacijoje. Vienas valdymo pultas, viena programa telefone, viena sistemos diagnostika. Paprastumas, kuris ypač vertinamas tarp žmonių, nenorinčių tapti šildymo inžinieriais savo pačių namuose.
Ko neparodo jokie skaičiavimai
Yra vienas aspektas, kurio neįmanoma išreikšti eurais – komforto pojūtis. Žmonės, perėję nuo kietojo kuro prie šilumos siurblio, dažniausiai pirmiausia pamini ne sutaupytus pinigus, o faktą, kad ryte atsikėlę rado šiltą namą be jokių pastangų. Nereikėjo vakare prieš miegą kimšti katilo, nereikėjo anksti keltis pakurti, nereikėjo nerimauti grįžtant iš kelionės.
Automatizacija, nuotolinis valdymas, programuojami temperatūros režimai – visa tai ne marketingo žodžiai, o kasdienė realybė, kuri keičia santykį su savo namais.
Galutinė mintis
Skaičiai neturi emocijų, bet turi vieną savybę – jie neklysta. Ir šiuo metu skaičiai aiškiai rodo, kad oro-vanduo tipo šilumos siurblys yra ekonomiškai racionaliausias pasirinkimas vidutiniam Lietuvos namui. Ne todėl, kad tai madinga, ir ne todėl, kad kažkas reklamuoja – o todėl, kad aritmetika yra aritmetika.
