2021 metais Kaune „Social Breeze“ įgyvendino savanorystės iššūkį, kurio metu kvietė jaunimą savanoriauti jų pasirinktose organizacijose. Iššūkį priėmė 20 jaunuolių, o vieną iš jų nusprendėme pakalbinti, kad pasidalintų savo patirtimi.
Rimante, ar gali papasakoti apie save?
Žinoma! Esu Rimantė Škarnulytė, šiuo metu man yra 16 metų, mokausi Kauno Veršvų gimnazijoje. Gyvenime užsiimu įvairiausiomis veiklomis, tad dažniausiai, pasibaigus vienai, ją keičia kita. Daug dėmesio skiriu mokslams, dalyvauju konkursuose, olimpiadose. Taip pat šoku Lotynų Amerikos šokius. Laisvalaikiu mėgstu susitikti su draugais, patirti naujų nuotykių. Esu linkusi išsikelti naujų iššūkių ir tikslų, bei jų siekti.
Ar Social Breeze savanorystės iššūkis buvo pirmoji tavo savanorystė? Jei ne, tai kada susidomėjai savanoryste?
Social Breeze savanorystės iššūkis man buvo pirmoji savanorystė, kurioje dalyvavau savo pačios noru. Anksčiau teko keletą kartų atlikti (ne)savanorišką veiklą, todėl dažniausiai nesijaučiau „savo vietoje“ ir maniau, jog savanorystėje niekada negalėčiau savęs realizuoti.
Social Breeze man leido į savanorystę pažvelgti kitomis akimis ir suprasti, kiek jos metu galima patirti naujų dalykų, susipažinti su naujais žmonėmis, atrasti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, apie kurias anksčiau galbūt net nesusimąsčiau.
Rimantė savanorystės metu (nuotrauka iš asmeninio archyvo).
Kaip kilo idėja įsitraukti savanorystės iššūkį?
Idėja mesti sau savanorystės iššūkį kilo ganėtinai spontaniškai, kuomet gavau kvietimą jame sudalyvauti. Kadangi jau buvo vasaros metas, tad turėjau daugiau laisvo laiko. Nusprendžiau, jog pabandysiu dar vieną, galbūt paskutinį kartą savanoriauti – jeigu ir vėl nepatiks, reiškia, tai tikrai ne man. Pasirinkau savanoriauti LSMU Kauno klinikose. Būtent šis kartas mane ir „užkabino“!
Kuo tau svarbi savanorystė?
Man savanorystė klinikose buvo svarbi tuo, kad jos metu galėjau padėti kitiems ir tuo pačiu pati augti kaip asmenybė. Savanoriaujant jautriausia akimirka būdavo, kuomet matydavau ir vis dar matau žmonių akis, kupinas dėkingumo. Tai leidžia suprasti, kiek kartais nedaug tereikia, kad kitas pasijustų laimingas. Taipogi, man savanorystė padeda peržengti savo ribas, atrasti naujas galimybes, geriau pažinti save bei kitus.
Savanoriaujant jautriausia akimirka būdavo, kuomet matydavau ir vis dar matau žmonių akis, kupinas dėkingumo.
Su kokiais sunkumais teko susidurti įveikiant šį iššūkį?
Maniau, jog didžiausias sunkumas bus susirasti organizaciją, kurioje savanoriausiu. Sužinojusi, jog galima savanoriauti gydymo įstaigose, supratau, jog galbūt pagaliau turėsiu galimybę atrasti save savanorystėje ir tuo pačiu iš arčiau pažinti medicinos pasaulį, kadangi savo ateityje noriu sieti su medicina. Galiu teigti, jog didelių sunkumų dalyvaujant iššūkyje nepatyriau!
Kas tau patiko ir kas nepatiko kai savanoriavai?
Šį kartą nebuvo nieko, kas man nepatiktų! Džiaugiuosi, jog ši patirtis iš tiesų leido pakeisti nuomonę apie savanorystę ir, kad ji nesibaigė tik ties iššūkiu – šiandien aš toliau savanoriauju LSMU Kauno klinikose.
Ko išmokai savanoriaudama?
Savanoriaudama išmokau keisti pasaulį darydama mažus darbus. Supratau, jog nuoširdžiai atliktas geras darbas svetimam žmogui, leidžia pačiai jaustis geriau. O tai, ką gaunu atlikdama savanorišką veiklą – neįkainojama už jokius pinigus. Savanorystė, tai patirtis, kurios metu atrandi naujų dalykų, augi, tobulėji, sutinki bendraminčių, turi galimybę mokytis iš kitų bei savęs paties.
Džiaugiamės Rimantės atradimu ir norime pranešti, kad Social Breeze savanorystės iššūkis šiais metais vyks ir kituose miestuose: kovo mėnesį Vilniuje ir Klaipėdoje, o rugsėjį – Šalčininkuose ir Visagine. Dalyvaukite!
Savanorystės iššūkį Kauno mieste finansavo Kauno m. savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“. Rimantę kalbino Social Breeze ambasadorė Martyna Kazlauskytė.