Nors intuicija gali atrodyti patikima, tyrimai rodo, kad ji dažnai yra klaidinanti. Jūsų nuojauta yra pažeidžiama aureolės efekto, emocinio užvaldymo ir pernelyg didelio pasitikėjimo savimi – 93 % amerikiečių mano, kad jie yra geresni nei vidutiniai vairuotojai.
Statistiniai modeliai nuolat 10-15 % lenkia žmogaus vertinimus įvairiose srityse. Jūsų intuicija geriausiai veikia stabilioje aplinkoje su aiškiu grįžtamuoju ryšiu, tačiau sudėtinguose scenarijuose, pavyzdžiui, finansų rinkose, ji nepasiteisina.
Supratimas, kada pasitikėti savo nuojauta, o kada ją tikrinti, keičia sprendimų kokybę.
Aureolės efektas: kaip praeities sėkmė iškreipia mūsų pasitikėjimą intuicija
Kai intuicija praeityje mums gerai pasitarnavo, dažnai įgyjame perdėtą jos patikimumo jausmą visose srityse. Šis kognityvinis šališkumas, vadinamas aureolės efektu, skatina pernelyg apibendrintai vertinti pavienius sėkmės atvejus ir nesusijusius scenarijus.
Kahnemano ir Kleino (2009) tyrimai rodo, kad intuicija tampa patikima tik ilgai veikiant nuspėjamai aplinkai su aiškiu grįžtamuoju ryšiu. Jūsų nuojauta apie naują darbuotoją gali būti teisinga jūsų kompetencijos srityje, bet visiškai nepagrįsta vertinant kandidatus nepažįstamose srityse.
Sprendimų tyrimų instituto duomenys rodo, kad 76 % vadovų pervertina savo intuityvius gebėjimus srityse, nesusijusiose su jų pagrindine kompetencija. Norėdami kovoti su šiuo šališkumu, įgyvendinkite struktūrizuotas sprendimų priėmimo sistemas, kurios atskiria faktinę analizę nuo emocinių reakcijų, ir dokumentuokite sėkmingus ir nesėkmingus intuityvius sprendimus, kad nustatytumėte savo tikrąsias stipriąsias dėsningumų atpažinimo savybes.
Sprendimų spąstai: Kai emocijos užvaldo racionalų mąstymą.
Trys pagrindinės emocinės būsenos – baimė, susijaudinimas ir prisirišimas – nuolat trikdo mūsų gebėjimą priimti racionalius sprendimus. Tyrimai rodo, kad baimė sukelia vengimą patirti nuostolių, todėl pervertinate riziką ir praleidžiate galimybes. Viename tyrime baimę patiriantys investuotojai uždirbo vidutiniškai 7 proc. mažiau nei jų ramūs kolegos.
Jaudulys sukelia priešingą problemą – pernelyg didelį optimizmą. Kai esate susijaudinę, 35 % dažniau nepastebite neigiamų duomenų ir nepakankamai įvertinate galimus trūkumus, kaip parodė Kahnemano perspektyvų teorijos eksperimentai.
Emocinis prisirišimas prie idėjų, objektų ar rezultatų lemia klaidingą nuskendusių išlaidų vertinimą. Toliau investuosite į nesėkmingus projektus tik todėl, kad jau skyrėte išteklių. MIT tyrėjai nustatė, kad 68 % sprendimus priimančių asmenų didina įsipareigojimus, kai yra emociškai įsitraukę, nors yra aiškių įrodymų, kad jie turėtų keisti kryptį.
Pernelyg didelio pasitikėjimo savimi šališkumas: jausmų supainiojimas su faktais
Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi yra bene klastingiausia grėsmė veiksmingam sprendimų priėmimui, tiesiogiai susijusi su mūsų emocinėmis aklomis dėmėmis. Tyrimai rodo, kad 93 % amerikiečių mano, jog jie yra geresni nei vidutiniai vairuotojai, o tai statistiškai neįmanoma, nes esame linkę pervertinti savo gebėjimus.
Kai esate tikri dėl „nuojautos”, suaktyvinate smegenų atlygio grandinę, ypač dopamino kelius, kurie sukuria klaidingą tikslumo jausmą. Nobelio premijos laureato Danielio Kahnemano tyrimai rodo, kad pasitikėjimas savimi prastai koreliuoja su teisingumu – ekspertai įprastai išreiškia 90 % tikrumą dėl prognozių, kurios 40 % atvejų pasirodo esančios klaidingos.
Šis šališkumas pasireiškia priimant finansinius sprendimus, vertinant santykius ir renkantis profesiją. Priimsite geresnius sprendimus kiekybiškai įvertinę neapibrėžtumą, ieškoję nepatvirtinančių įrodymų ir dokumentavę savo pasitikėjimo lygį prieš rezultatus, taip sukurdami atsakomybę už savo prognozavimo tikslumą.
Duomenų pranašumas: Kai statistinė analizė pranoksta nuojautą
Nepaisant mūsų emocinio prisirišimo prie intuityvaus sprendimų priėmimo, statistiniai modeliai nuolat pranoksta žmogaus nuomonę įvairiose srityse. Nuo medicininių diagnozių iki finansinių prognozių, algoritmai pasiekia 10-15 % didesnį tikslumą nei vien tik ekspertų intuicija. Priežastis? Duomenys neturi kognityvinio nuovargio, emocinių svyravimų ar patvirtinimo šališkumo.
Kai remiatės statistine analize, naudojatės tūkstančių atvejų modeliais, o ne savo ribota asmenine patirtimi. Atkreipkite dėmesį į Paul Meehl novatoriškus tyrimus, rodančius, kad net paprastos statistinės taisyklės pranoksta gydytojus prognozuojant pacientų gydymo rezultatus. Arba Tetlocko išvadas, kad politinių prognozių ekspertams sekasi prasčiau nei paprastiems algoritmams.
Tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti intuicijos. Verčiau naudokitės duomenimis kaip pagrindine sprendimų priėmimo sistema, o tada taikykite intuiciją, kad nustatytumėte kintamuosius, kurių modelis galėjo nepastebėti, arba interpretuotumėte rezultatus atsižvelgdami į kontekstą.
Domeno specifiškumas: Kodėl jūsų intuicija veikia vienose srityse, bet ne kitose?
Nors intuicija gali puikiai pasitarnauti sprendžiant, ar pasitikėti nauju pažįstamu, ji paprastai nepasiteisina prognozuojant akcijų rinkos pokyčius ar diagnozuojant retas ligas. Šis intuicijos specifiškumas atspindi aplinkos dėsningumo ir grįžtamojo ryšio kokybės skirtumus įvairiose srityse.
Tyrimai rodo, kad intuicija tampa patikima tik tam tikromis sąlygomis:
- Didelio patikimumo aplinka su stabiliais modeliais
- Pakankama praktika su tiesioginiu ir aiškiu grįžtamuoju ryšiu
- ribotas sudėtingumas ir lengvai valdomi kintamieji
- Sritys, atitinkančios mūsų evoliucines adaptacijas
Kai šių sąlygų nesilaikoma, pavyzdžiui, šiuolaikinėse finansų rinkose ar sudėtinguose moksliniuose scenarijuose, jūsų intuicijai trūksta kalibravimo, būtino tiksliems sprendimams priimti. Tyrimai rodo, kad mažo patikimumo aplinkoje sisteminė analizė nuolat lenkia intuityvų sprendimų priėmimą 50-70 %. Supratimas, kur jūsų intuicija yra pagrįsta, o kur ne, leidžia taikyti strategiškesnius sprendimų priėmimo metodus.
Kognityviniai trumpiniai: Paslėpti mechanizmai, slypintys už žarnyno reakcijų
Kai vadovaujatės savo nuojauta, iš tikrųjų pasikliaujate kognityviniais sutrumpinimais, vadinamais euristika – psichiniais procesais, kurie veikia po sąmoningu įsisąmoninimu. Šie mechanizmai susiformavo tam, kad padėtų greitai priimti sprendimus nenaudojant kognityvinių išteklių, tačiau jie yra linkę sistemingai klysti.
Kahnemanas ir Tverskis nustatė pagrindines euristikas, darančias įtaką intuityviems sprendimams: prieinamumas (pervertinama įsimintinų įvykių tikimybė), reprezentatyvumas (tikimybė vertinama pagal panašumą, o ne pagal statistiką) ir įtvirtinimas (įtaką daro pradinė informacija). Jūsų smegenų polinkis į patvirtinimo šališkumą reiškia, kad natūraliai ieškosite įrodymų, patvirtinančių jūsų nuojautą, ir atmesite prieštaringus duomenis.
Suprasdami šiuos sutrumpintus kelius, nepaneigsite intuicijos, bet pripažinsite jos ribotumą. Intuicijos kokybė labai priklauso nuo to, ar patikimi jūsų smegenyse iš ankstesnės patirties užkoduoti modeliai – modeliai, kuriuose gali būti paslėptų šališkumų ir klaidų.
Subalansuotas sprendimų priėmimas: Intuicijos ir analitinio mąstymo integravimas
Tyrimai rodo, kad, užuot priešinę intuiciją su analize, geriausius sprendimus priimsite strategiškai derindami abu metodus. Naujojo Pietų Velso universiteto tyrimai rodo, kad toks integravimas 28 % pagerina sprendimų kokybę, palyginti su grynai intuityviais ar analitiniais metodais.
Norint veiksmingai subalansuoti šias kognityvines sistemas:
- Pradėkite nuo sudėtingų, nepažįstamų sprendimų, kai yra duomenų, analizės.
- vadovaukitės intuicija, kai trūksta laiko arba remdamiesi srities patirtimi
- Naudokite analizę, kad patikrintumėte intuityvius sprendimus prieš priimdami rizikingus sprendimus.
- Įgyvendinkite apmąstymo laikotarpius tarp pradinės reakcijos ir galutinio pasirinkimo, kad integruotumėte abi sistemas.
Taikant šį dviejų procesų metodą pripažįstama, kad nė viena iš šių sistemų atskirai nėra pranašesnė už kombinuotą metodiką. Integruojant išnaudojamas intuicijos greitis ir analitinio mąstymo gebėjimas aptikti šališkumą ir loginius neatitikimus.
