Taip, juokas tikrai gali padėti išgydyti kūną. Juokiantis organizme išsiskiria endorfinų, kurie mažina skausmą, o streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekis sumažėja iki 39 %.
Jūsų imuninei sistemai naudingas padidėjęs natūralių ląstelių žudikių aktyvumas (iki 40 %) ir padidėjusi antikūnų gamyba. Kraujagyslės išsiplečia, todėl kraujotaka pagerėja 22-50 %, o kraujospūdis gali sumažėti 5-10 mmHg. Šie fiziologiniai pokyčiai išlieka iki 24 valandų po gero juoko.
Mokslas apie fizinį juoko poveikį
Nors dauguma žmonių mano, kad juokas yra tik reakcija į humorą, išsamūs fiziologiniai tyrimai įrodė, kad jis daro didelį poveikį žmogaus biologijai. Kai juokiatės, jūsų kūnas pradeda išmatuojamų fiziologinių pokyčių kaskadą – pagreitėja širdies ritmas, pasikeičia kvėpavimo pobūdis, padidėja deguonies suvartojimas.
Tyrimai rodo, kad nuoširdus juokas skatina endorfinų išsiskyrimą, mažina jautrumą skausmui ir skatina euforijos jausmą. Juokas naudingas ir jūsų imuninei sistemai – tyrimai rodo, kad padidėja natūralių ląstelių žudikių aktyvumas ir padidėja antikūnų, kovojančių su infekcijomis, kiekis.
Po juoko epizodų pastebimai sumažėja streso hormonų kortizolio ir adrenalino kiekis, o kraujospūdis laikinai pakyla, o vėliau nukrenta žemiau pradinio lygio. Po juoko taip pat labai atsipalaiduoja raumenys, o įtampa išlieka iki 45 minučių po juoko – tai natūralus, lengvas nuskausminamasis poveikis.
Kaip juokas stiprina imuninę sistemą
Trys pagrindiniai imunologiniai mechanizmai paaiškina teigiamą juoko poveikį organizmo gynybinėms sistemoms. Pirma, juokas didina natūraliųjų ląstelių žudikių (NK) – specializuotų limfocitų, nukreiptų prieš virusais užkrėstas ir vėžines ląsteles – gamybą. Tyrimai rodo, kad vos po 30 minučių humoro poveikio NK ląstelių aktyvumas padidėja 40 %.
Antra, juoko metu organizmas išskiria imunoglobuliną A (IgA), kuris stiprina kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto gleivinės imunitetą. Tyrimai rodo, kad po humoristinių dirgiklių IgA kiekis gali padidėti iki 25 %.
Galiausiai juokas mažina kortizolio ir kitų streso hormonų, kurie paprastai slopina imuninės sistemos veiklą, kiekį. Dėl šio sumažėjimo T limfocitai gali efektyviau daugintis, todėl sustiprėja ląstelinis imuninis atsakas. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad reguliarūs juoko seansai išlaiko šią imunologinę naudą iki 24 valandų.
Juokas – natūralus skausmą malšinantis vaistas: Endorfinų išsiskyrimas
Kai nuoširdžiai juokiatės, jūsų smegenyse išsiskiria endorfinai – natūralūs peptidai, kurie jungiasi prie tų pačių neuroreceptorių kaip ir opioidiniai vaistai. Ši biocheminė reakcija laikinai pakelia skausmo slenkstį ir suteikia natūralią analgeziją be šalutinio farmacinio poveikio.
Oksfordo universitete atlikti tyrimai parodė, kad juokas iš pilvo ypač skatina endorfinų išsiskyrimą, o po juoko epizodų dalyvių tolerancija skausmui padidėjo 10 %. Šį nuskausminamąjį poveikį pajusite jau po kelių minučių nuo tikro juoko, nors paprastai jis išnyksta per valandą.
Svarbu intensyvumas – priverstinio juoko nepakaks. Reikia autentiško, spontaniško juoko, kad maksimaliai padidėtų endorfinų gamyba. Lėtiniu skausmu sergantiems pacientams reguliarios humoro pertraukėlės per dieną gali duoti bendrą naudą, sumažinti priklausomybę nuo įprastinių vaistų nuo skausmo ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Streso mažinimo ir hormoninė humoro nauda
Juokas turi ne tik nuskausminamųjų savybių, bet ir sukelia kaskadinį biocheminį atsaką, kuris tiesiogiai veikia organizmo streso mechanizmus. Kai juokiatės, organizme sumažėja kortizolio ir epinefrino – pagrindinių streso hormonų – gamyba ir kartu padidėja dopamino ir serotonino kiekis.
Tyrimai rodo, kad net trumpi humoro epizodai gali sumažinti kortizolio kiekį kraujo serume iki 39 %, o poveikis išlieka 24 valandas po juoko. Ilgalaikio juoko metu jūsų autonominė nervų sistema persijungia iš simpatinės (kova arba skrydis) į parasimpatinę (poilsis ir virškinimas).
Hormonų poveikis pasireiškia ir imuninės sistemos veikloje: juokas padidina natūralių ląstelių žudikių aktyvumą ir imunoglobulino A gamybą. Po juoko terapijos seansų pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašis, kurios reguliacija ilgai trunkančio streso metu nuolat sutrinka, veiksmingiau atkuria homeostazę. Šie fiziologiniai pokyčiai suteikia išmatuojamą apsaugą nuo streso sukeltų uždegiminių būklių ir širdies ir kraujagyslių patologijų.
Juoko poveikis širdies sveikatai ir kraujospūdžiui
Juoko nauda širdies ir kraujagyslių sistemai yra vienas iš geriausiai humoro tyrimuose užfiksuotų fiziologinių poveikių. Kai nuoširdžiai juokiatės, išsiplečia kraujagyslės ir klinikiniais tyrimais nustatyta, kad kraujotaka pagerėja 22-50 %. Šis kraujagyslių išsiplėtimas primena aerobinių pratimų poveikį, nors ir laikiną.
Tyrimai rodo, kad reguliarūs juoko seansai hipertenzija sergantiems pacientams gali sumažinti sistolinį kraujospūdį 5-10 mmHg. Šis poveikis siejamas su sumažėjusiu kortizolio kiekiu ir padidėjusiu endorfinų kiekiu, kurie neutralizuoja kraujagyslių susitraukimą, susijusį su streso hormonais.
Pamatysite, kad kasdienio juoko integravimas gali papildyti tradicinį širdies ir kraujagyslių gydymą. 2009 m. Merilendo universitete atliktas tyrimas parodė, kad reguliariai besijuokiančių tiriamųjų rizika patirti širdies smūgį buvo 40 % mažesnė nei tų, kurie juokėsi retai. Atrodo, kad apsauginis mechanizmas susijęs su sumažėjusiu arterijų uždegimu ir pagerėjusia endotelio funkcija.
Socialinis ryšys per bendrą humorą: Sveikatingumo ryšys
Dauguma tyrėjų dabar pripažįsta, kad humoro gydomasis potencialas apima ne tik fiziologinius mechanizmus, bet ir socialinę sritį. Kai juokiatės kartu su kitais, smegenyse išsiskiria oksitocinas, palengvinantis socialinį ryšį ir pasitikėjimo formavimąsi, kuris sukuria vertingus paramos tinklus.
Tyrimai rodo, kad bendra humoristinė patirtis mažina izoliacijos ir vienatvės jausmus – svarbius depresijos ir pablogėjusios imuninės sistemos funkcijos veiksnius. Šiaurės Karolinos universitete atlikti tyrimai rodo, kad grupės, kurios juokiasi kartu, pasižymi aukštesniu emocinio ryšio lygiu ir geriau bendradarbiauja.
Tai ypač akivaizdu terapinėje aplinkoje, kur humoru pagrįstos intervencijos pagerina gydymo laikymąsi ir rezultatus. Šis socialinis juoko aspektas yra labai svarbus būdas, kuriuo humoras daro įtaką bendrai savijautai ir sukuria teigiamą grįžtamąjį ryšį tarp psichologinės gerovės ir fizinės sveikatos.
Terapinio juoko įtraukimas į kasdienę rutiną
Nors mokslininkai nustatė fiziologinę ir socialinę juoko naudą, reguliaraus humoro įtraukimas į kasdienį gyvenimą reikalauja sąmoningos praktikos. Pradėkite nuo penkių minučių „juoko pertraukėlių” per dieną – net trumpi juoko epizodai gali paskatinti endorfinų išsiskyrimą ir sumažinti kortizolio kiekį.
Tvarkykite humoro dienoraštį, kuriame fiksuokite situacijas, natūraliai sukeliančias juoką, ir sąmoningai ieškokite panašių stimulų. Apsvarstykite galimybę prisijungti prie juoko jogos grupių, kuriose kvėpavimo pratimai derinami su imituojamu juoku, kuris greitai virsta tikru linksmumu. Dunbar ir kt. (2012) tyrimai rodo, kad net priverstinis juokas sukelia išmatuojamą nuskausminamąjį poveikį.
Skaitmeninės intervencinės priemonės siūlo prieinamumo požiūriu tikslius komedijų podkastų ar vaizdo įrašų grojaraščius, tinkamus vartoti darbo vietoje. Atminkite, kad juoko terapinis slenkstis nereikalauja, kad juokas sukeltų vidurius draskančią linksmybę; švelni linksmybė pakankamai suaktyvina parasimpatines reakcijas.
