Šiuolaikinis gyvenimas kupinas streso, skubėjimo ir nuolatinio informacijos srauto. Tarp viso šio chaoso vis dažniau kyla klausimas – ar galime išmokyti savo smegenis būti laimingesnėmis? Atsakymas – taip. Nors tam reikia pastangų ir sąmoningo darbo su savimi, šiuolaikiniai neuromokslai ir psichologija vis dažniau patvirtina, kad mūsų smegenys geba keistis ir prisitaikyti – šis reiškinys vadinamas neuroplastiškumu.
Neuroplastiškumas reiškia, kad smegenys gali keisti savo struktūrą ir veiklą priklausomai nuo mūsų minčių, elgesio ir patirties. Tai reiškia, kad įpročiai, kuriuos ugdome, gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų emocinei būklei. Todėl sąmoningai lavinant tam tikrus mąstymo modelius, galima paskatinti teigiamų emocijų augimą ir sumažinti neigiamų.
Kaip tai padaryti praktiškai?
Pirmiausia – dėkingumo praktika. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai skiria laiko pagalvoti apie tai, už ką yra dėkingi, patiria daugiau pozityvių emocijų, geriau miega ir yra mažiau linkę į depresiją. Tai gali būti paprasta – kasdien užrašyti tris dalykus, kurie dienos metu suteikė džiaugsmo ar už kuriuos jaučiatės dėkingi.
Kita svarbi priemonė – sąmoningas dėmesingumas (angl. mindfulness). Tai gebėjimas būti čia ir dabar, stebėti savo mintis ir emocijas be vertinimo. Praktikuojant dėmesingumą (per meditaciją ar tiesiog kasdienes akimirkas), sumažėja nerimas, pagerėja emocijų reguliacija ir sustiprėja vidinis ramybės jausmas. Smegenys, reguliariai patiriančios ramybę, išmoksta greičiau grįžti į šią būseną net stresinėse situacijose.
Taip pat svarbu riboti neigiamų dirgiklių kiekį – pavyzdžiui, mažinti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose ar skaitant negatyvias naujienas. Vietoje to vertėtų daugiau laiko praleisti gamtoje, bendrauti su artimais žmonėmis, užsiimti veikla, kuri teikia prasmę.
Fizinis aktyvumas – dar vienas svarbus elementas. Sportas ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir stimuliuoja laimės hormonų – endorfinų – išsiskyrimą. Reguliari mankšta, net ir nedidelė, gali ženkliai pagerinti nuotaiką.
Galiausiai – vidinės kalbos keitimas. Tai, kaip kalbame su savimi mintyse, stipriai veikia mūsų savijautą. Pakeitus savikritiką į palaikymą, mažėja stresas, didėja savivertė ir gyvenimo pasitenkinimas.
Apibendrinimas
Nors laimė nėra nuolatinė būsena, o veikiau gebėjimas ją patirti net ir sudėtingomis akimirkomis, galime ugdyti savo smegenis taip, kad jos dažniau pasirinktų pozityvų požiūrį. Tai – įgūdis, kurį galime išmokti. Taigi, su pastangomis, kantrybe ir nuoseklumu, laimė tampa ne tik siekiamybe, bet ir realybe.
