Beatričė Tupikaitė iš Šiaulių nuo mažens buvo aktyvi ir nenustygstanti, norėjo išmėginti visokiausias veiklas. Klasiokai ir draugai ją apibūdina kaip smalsuolę, kuri mokykloje esančias galimybes išnaudoja 120%. Šią vasarą Beatričė dar prisistato kaip Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokinė, nors kitą vasarą tikėtinai jau pasitiks kaip studentė.
Beatričė mėgsta sportuoti, yra gimnazijos sporto komiteto pirmininkė. Mergina yra baigusi ir muzikos mokyklą, kuri kaip ji pati sako „buvo gana nemažas išbandymas kantrybei“. Be visų šių veiklų Beatričė aktyviai savanoriauja net keliuose projektuose.
Beatriče, kada susidomėjai savanoriška veikla?
Savanoriška veikla pradėjau domėtis gana anksti, priklausydama mokinių tarybai. Deja, vis pritrūkdavo drąsos žengti žingsnį ir susirasti veiklos už mokyklos ribų, todėl platesnėmis savanorystės galimybėmis pradėjau domėtis gimnazijoje. Dažnai draugų veiklos ir aplinkinių pavyzdžiai paskatindavo ieškoti naujų veiklų, o tai ir buvo įkvėpimas išmėginti naujus horizontus.
Kuo tau svarbi savanorystė?
Mano nuomone, kiekvienas pilietis turi domėtis savo aplinka ir stengtis į ją įnešti kažką, kas darytų tą aplinką prasmingesne ar bendrai geresne. Visiškai nesvarbu ar tai švietėjiška veikla, ar bendravimas, pozityvo skleidimas savo vietos bendruomenėje, ar net nacionalinės iniciatyvos, keičiančios daugelio žmonių gyvenimus. Mano atveju, prisidėjimas prie šviesesnio rytojaus yra savanorystė, per ją ne vien visapusiškai augu ir pažįstu save, bet ir galiu paskatinti bendraamžius aktyviau dalyvauti juos supančiose veiklose.
Kokiose savanoriškos veiklos organizacijų veiklose dalyvauji?
Naujausia veikla, prie kurios prisijungiau visai neseniai yra „Žinau, ką renku“. Pagrindinė mūsų veikla – nešališkas Lietuvos politikos stebėjimas, kurio metu rengiami debatai, įvairios edukacijos būtent tam, jog rinkėjai adekvačiai rinktųsi savo šalį reprezentuosiančius žmones.
Taip pat dalyvauju projekte „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“, kurio metu skleidžiame žinią apie Europos parlamentą, jo veiklas ir mūsų kasdieninį ryšį su juo.
Kadangi mėgstu sportą, priklausau „SPORTASJJG“. Per kelerių metų buvimą šioje komandoje įgavau renginių organizavimo įgūdžių, lyderystės įgūdžių. Geros patirtys sporto komiteto aplinkoje sukelia puikių emocijų!
Visai neseniai teko savanoriauti „TrenkTuro“ Nemuno kilpų žygyje. Ši organizacija rengia pėsčiųjų žygius įspūdingo grožio Lietuvos ir užsienio vietose, taip skatindami pažinti įvairius gamtos keliukus. Mano rolė šiame pėsčiųjų žygyje buvo maršruto punkte sutikti žygeivius, pažymėti pasiektą punktą jų dalyvių pasuose, o vėliau teko įteikti ne vieną medalį finišo tiesiojoje. Dalyvauti jų žygyje sugalvojau radus anketą jų Facebook paskyroje ir išgirdus draugų atsiliepimus.
Kokių pokyčių savanoriškoje veikloje tau norėtųsi?
Pokyčių norėtųsi tiek savanorystės pripažinime (kalbant apie mokyklų požiūrį), tiek jaunimo motyvacijoje. Kai kuriose mokyklose savanorystės sąvoka yra kiek iškreipta ir nevisiškai atitinką realybę. Socialinės valandos renkamos tvarkant bibliotekos lentynas, bet ne rūpinantis mieste esančia gyvūnėlių prieglauda ar produktų rinkimu „Maisto bankui“.
Tiesa, džiugu, jog tikrai egzistuoja mokyklų, kuriose įvairios savanorystės nevyriausybinėse organizacijose veiklos yra užskaitomos, kaip socialinė-pilietinė veikla. Tačiau čia dažnai kyla klausimas ar mokiniai priverstinai renka tas socialines valandas? Mano nuomone, savanorystė turėtų būti traktuojama kaip socialinė-pilietinė veikla, kai kiekvienas mokinys galėtų laisvai rinktis savanorystės sritį, kurią jis nori išmėginti. Galbūt tada jaunimas turėtų daugiau motyvacijos ir su didesniu noru išmėgintų savanorystę.
Kaip manai, kas galėtų padėti įtraukti jaunimą į pilietines veiklas dar mokykloje?
Laisvės suteikimas renkantis kokią pilietinę veiklą mokinys norėtų atlikti. Taip pat mokyklų vadovai ar aktyvus jaunimas galėtų supažindinti bendruomenę su įvairiomis organizacijomis jų mieste, pasikviesdami organizacijų atstovus, kurie plačiau papasakotų apie jų vykdomas veiklas. Tikrai efektyvus bendraamžių švietimas, kai draugai vienas kitam perduoda žinią apie savo savanorystės patirtis, todėl paprasčiausios „pokalbių prie arbatos“ popietės surengimas savanorystės tema būtų paskatinimas tiems, kurie dar nedrįsta jungtis prie jaunimo organizacijų ar išeiti už mokyklos ribų.
Kaip nutiko, kad tapai „Social Breeze“ ambasadore?
Pamenu, jog 2019 m. vasarą leidau užsienyje ir galvojau, jog ateinančius metus praleisiu pasyviau, susikoncentruosiu į mokslą ir mažiau laiko skirsiu užklasinėms veikloms. Deja, taip gavosi, kad sulaukiau Žilvino Mažeikio skambučio (juokiasi). Mane labai sudomino iniciatyvos skleidžiama žinia ir pagalvojau, jog verta užpildyti anketą, kuri buvo mano raktas į sėkmę šiame projekte.
Beatriče, tu esi šiaulietė. Papasakok, kuo ypatinga savanoriška veikla Šiauliuose?
Šiauliuose savanorystės galimybių yra tikrai nemažai, pradedant įvairiais renginiais ir baigiant puikiai žinomomis „Maltos ordino“ ar „Maisto Banko“ akcijomis, tačiau kiek trūksta komunikacijos tarp savanorių ir organizacijų. Jaunimas nežino visų mieste veikiančių vietų/veiklų, kur galėtų prisijungti, o organizacijos kartais neranda norinčių savanoriauti. Pastebiu, kad ypatingai reikalinga pagalba socialinėje srityje – ten papildomos savanorių rankos visada pagreitina darbą ir atneša daugiau džiaugsmo.
(asm. archyvo nuotrauka)
Kokiuose dar renginiuose tau yra tekę savanoriauti?
Dažniausiai renginiai būna su organizacijomis, kurioms priklausau, tačiau taip pat teko savanoriauti įvairiuose sporto renginiuose, vesti renginius už mokyklos ribų. Ateityje dar įdomu butų išmėginti savo bendravimo įgūdžius su senjorais, galbūt išmokyti juos naujų technologijų galimybių ar kitaip prisidėti prie jų gerovės.
Kadangi tai yra mano paskutiniai metai mokykloje, suprantu, kad studijos turėtų atverti naujus horizontus: nemėgintas veiklas ir sritis, kuriose bus įdomu patikrinti savo jėgas ir atrasti naujas emocijas! Savanorystė leidžia sutikti bendraminčių, užsimezga naujos pažintys, kurios laikui bėgant virsta labai giliomis draugystėmis, kas yra vienas iš savanorystės „highlight‘ų“.